2003 METŲ KELIONĖ

2003 m. spalio pabaigoje mes leidomės į dar vieną kelionę per Lenkiją ir Lietuvą. Šiuokart kelionės tikslas buvo toji Ivero Henningseno maršruto dalis, kuri driekiasi ryčiau Dubysos, Lietuvos-Latvijos sienos link. Keliavome daugmaž tuo pačiu keliu kaip ir pernai: keltu persikėlėme iš Karlskronos į Gdynę, kur atvykome ryte, o iš ten (kai mums peršvietė visą bagažą) nuskubėjome Augustavo link. Vienintelis sustojimas, neskaitant stabtelėjimų pavalgyti ir parūkyti, buvo vokiečių karių kapinės ties Bartoše (Bartendorf), “Rytprūsių Golgota”, kur palaidota apie 90 vokiečių karių, žuvusių 1914 metais. Tačiau dauguma kapų buvo iš Antrojo pasaulinio karo, kuomet čia vyko aršūs mūšiai. Kapinėse gali būti palaidota 40 000 žuvusiųjų, ir šioje šalies dalyje išsibarsčiusius kapus ketinama ilgainiui sukelti čionai. Temstant galiausiai pasiekėme Augustavą, kur apsistojome senajame mūsų viešbutuke.

“Rytprūsių Golgota”, Bartošė
Antkapis žuvusiems Pirmajame pasauliniame kare, Bartošė
Trakų pilis
Sniegas Vilniuje

Kitą dieną, kaip ir praeitą, teko daug važiuoti. Labai neilgai užtrukę ties Lietuvos-Lenkijos siena, atkakome į Marijampolę, kur pasimatėme su mūsų pažįstamais iš pernykštės kelionės. Toliau važiavome Vilniaus link ir ilgėliau sustojome tik Trakuose, kur apžiūrėjome restauruotą, ar veikiau - naujai pastatytą viduramžių pilį. Vilnių pasiekėme pavakariais, ir iki sutemų liko šiek tiek laiko pasižvalgyti po senamiestį. Vakare ėmė snyguriuoti.

Paminklas žuvusiems vokiečiams, Bobrai
Tas pats paminklas
iš toli
Miechovas prie Bobrų
Snieguotas kraštovaizdis ties Miechovu

Per naktį snyguriavo dar smarkiau, o ryte jau snigo be atvangos. Kadangi neatrodė, kad paliaus snigti, o prisnigta jau buvo nemažai, nutarėme grįžti atgal. Važiavome apsnigtais, o kai kur ir apledėjusiais keliais tuo pačiu maršrutu kaip ir praėjusią dieną, tik priešinga kryptimi. Tebesnigo iki Marijampolės, tačiau prisnigta buvo visur. Toliau vėl snigo Lenkijoje, tad Bobrų (Bobern) apylinkes pamatėme padengtas sniegu, tokias kaip anuomet, kai čia 1915 metų vasarį vyko aršūs mūšiai. Nedideliais ir, gan keista, neapsnigtais keliukais pasiekėme Lycką (Elką), kur pernakvojome.

Kelias už Bobrų
Kapinės Elke
Vokiečių karių
kapai Elke
Vokiečių karių
kapai ties Grabnik

Kita mūsų diena prasidėjo didelėse Elko kapinėse, kurių atokiausiame kampe buvo palaidoti kariai, žuvsieji per abu pasaulinius karus ir tarpukariu. Tai buvo toli gražu ne vienintelės tą dieną mūsų aplankytos kapinės bevažiuojant begaliniai ilgomis, bet gražiomis prūsiškomis alėjomis į Gdynę, kur atkakome jau gerokai po pietų. Tą pačią dieną vakare keltu išplaukėme į Karlskroną, o tenai atvykome vaiskų saulėtą kitos dienos rytą.