IVERAS HENNINGSENAS

Iveras Henningsenas gimė 1874 metų rugpjūčio 12 d. Hadersleve, kuris anuomet priklausė Vokietijai. Pagal specialybę jis buvo dažytojas; kaip savanoris atlikęs karinę tarnybą, keliavo po Vokietiją ir Šveicariją. Grįžęs į Haderslevą, Iveras Henningsenas 1900 m. vedė, tačiau jo žmona po ketverių metų mirė. Po keleto metų jis vedė dar kartą ir, 1914 metų rugpjūtį įsiplieskus karui, jis turėjo tris sūnus: dvimetį Jensą Vernerį, keturmetį Eduardą ir šešiametį Kajų.

Nors Iveras Henningsenas priklausė apmokytai Landšturmo daliai, kuri buvo mobilizuota netrukus po karo pradžios, jis iškart nebuvo pašauktas į tarnybą. Tik sausio pradžioje Iveras Henningsenas buvo paskirtas į medicinos tarnybos kuopą, trumpai apmokytas Rendsburge ir 1915 m. vasario pradžioje išvyko į Rytų frontą.

Iveras Henningsenas atvyko į frontą keletą dienų prieš vokiečiams puolant rusus ties Mozūrijos ežerais, esančiais dabartinės Lenkijos šiaurryčiuose. Rusai spaudžiami traukėsi, tačiau aršiai priešinosi. Šaltą žiemą snieguotuose mūšio laukuose žuvo ar buvo sužeista daugybė karių, tad medicinos kuopai darbo netrūko.

Vokiečių judėjimas pirmyn buvo sustabdytas jiems dar nepasiekus Kauno - tvirtovės ir geležinkelių mazgo. Pavasarį rusai kelissyk bandė pralaužti vokiečių pozicijas, tačiau nesėkmingai, ir vasarą vokiečiai vėl puolė, o rudenį pasiekė Daugpilį bei Rygą. Pėsčiomis teko įveikti didelius nuotolius, ir iškamuoti sunkumų daug karių sirgo.

Iki vokiečių puolimo 1915 metų vasarą Iverui Henningsenui teko praleisti keletą palyginti ramių mėnesių prie Dubysos, į šiaurės vakarus nuo Kauno. Tarnauti ties fronto linija, paimant sužeistuosius, jam teko neilgai; jo darbas būdavo nugabenti sužeistuosius toliau nuo mūšio lauko ir paskui juos slaugyti. 1915 metais Iverą Henningseną perkėlė į Vakarų frontą.

Iveras Henningsenas dalyvavo mūšyje ties Aisne-Champagne, kur buvo sunkiai sužeistas ir lauko ligoninės ešelonu nugabentas į Viurcburgą; ten išgulėjo 4 mėnesius, kol buvo perkeltas į Haderslevo karo ligoninę. Namo paleistas Iveras Henningsenas buvo 1918 metais, jam skirta invalidumo pensija.

Tokiu būdu Iveras Henningsenas pergyveno karą ir grįžo pas žmoną bei vaikus į Haderslevą, 1920 metais atitekusį Danijai. Karo sužeidimą jis kentė visą likusį gyvenimą, tačiau apie savo išgyvenimus Pasauliniame kare kalbėdavo retai.

Žemėlapyje raudonai pažymėtas apytikris Ivero Henningseno maršrutas 1915 metais.